Norint pritarti . .

*  *  *

... norint pritarti, verta pamastyti.
Nors skubame, sustokim kai kada .
  Sutinkam, prasilenkiam ir nesyki,
  aplenkiam Laimę ... buvusią greta.
   
Su daug kuo galima į  lovą,
dar atsibudus, gal apsikabinti.
  Svajonėm prie kavos nebėra noro,
  susipažinus, tesinori išsiskirti.

Kad nuolatos galvoti apie žmogų,
didesnės laimės, nežinoti – nenorėti.
    Iš žvilgsnio, žodžio galinti suprast.
    Kai reikia - paprasčiausiai  patylėti.

Tokio mums neretai tereikia,
kuriam ne gaila butų viską paaukoti.
    Tik brangią  šypseną matyti,
    Nubudus apkabinti, - pasvajoti...

Nors renkamės ne protu, - širdimi,
į šypseną nemokam kartais atsakyti.
  Kai skubam lekiam – tekini,
  su Laime prasilenkiam... ir nesyki!

*  *  *