noriu

Nusišypsok nors vieniša
Mana Šiaurine
Kiekvieno tavo odos kąsnio
Ant rudeniu
Alsuojančio rytojaus

Noriu

Ir kai nubus žiema
Kai piktos pūgos ūž
Kaip kalnas šešėliu
Tavas akis paglostyt

Noriu

Ir kaip nuvyt mintis
Kurios kaip visos susitarę
Ošia mano galvoje?

Tarp viso miško noriu

Nors neturiu dabar
Kiekvieną pabudimą venas
Aš išsideginu savojoj odoj
Tu žarija manuosiuos pelenuos
Kai prabundu greta
Atrodo, jog sapnuoju

Atrodo, kiekvienas noriu
Tampa svoriu ir tempia vis gilyn
Į tavęs pažinimo gojų

Kur taip tyku
Kur nesinori klausti
Kur vien žinai
Jog visos beprasmybės
Išsikrausto ir lieka
Vien - be proto