Metalo prieskonis ir kvapas,
Nerimsta sustabdytas traukinys
Išmintas mūsų žvilgsniais takas,
Giilai krūtinėj gūžiasi širdis.
O tavo veidas rodos kiek pablukęs
Galbūt dėl darganos, o gal todėl
Jog stengiaus eit pirmyn neatsisukus
Nebesuklupčiau prieš tave ir vėl
Rasotas langas, siluetas
Už nepažįstamų žmonių likimų ir akių
Su bučiniu iširęs mudviejų duetas
Augintas ir maitintas laukimu
Kaip tūkstančiai kitų tiesiog pamoju,
Akimirkoms, prisiminimams, o gal tau?
Seniai jau sau aš nieko nemeluoju
Ir liejasi minia
Į miniatiūrą
Kuo toliau
toliau
toliau...