Nerimas

Tik pabudus ir pamiršus maldą
Dušas šaltas karštas
Nesvarbu Kava
Ir lėkimas nenorom į darbą
Tvaikas ir grūstis rytiniame troleibuse

Nerimas, kai bėgi nesustodamas trypdamas laiką
Kai bandai paguost kitus save
Kai sustojus išvysti lyg vieną klaidą
Savo būtį čia šiandiena šitame laike

Ir svajonė kažkada iš nuolaužų dėliota
Jau lyg nesvarbi jau pamiršta ir apleista
Atlygį bandai įžvelgt daiktuos blizgučiuos
Popierėliai nepadengia viso ko tu netenki
Bet ką