trys minutės

Sako –
viskas šioje knygoje
gali būti
netiesa.

Aš noriu pasirinkti,
kuo tikėti.

Mūsų pirštai korėti
- susiglaudžia -
viens kitą suspaudžia.

Spurda širdis,
kaip sužinojus,
kad juda ledynai.

Tu judi link manęs
ir atrodo,
kad žaibolaidžiai
nebekvėpuoja
žiūrėdami į mus
iš viršaus.

Kas dar stebi?
A, žvaigždės.

Aš judu link tavęs
ir tas tris minutes,
kol mes einam –

manyje visi metų laikai
ir tiek daug aistros,
lyg įelektrintam
komikso kvadratėlyje,

iš kurio tuoj ištrūksiu
ir griūsiu į glėbį
viskam, ko bijau.