Man atrodo, kad vienintelė ir pagrindinė šiuolaikinio haiku skiriamoji ypatybė turėtų būti „2 plotmės ir šuolis tarp jų“ (cituoju eiti)...
Juk šiuolaikinis sonetas irgi neatitinka idealių reikalavimų (žr. A. Marčėno sonetus), kodėl šiuolaikinis, juolab europinis (dar tiksliau lietuviškas) haiku (na tegul trumpukas) turi būti nešiuolaikiškas... Aš tik sveikinu sugebančius juos kurti...
Mažiausiai haikiškas man atrodo trečiasis trumpukas...
kitose kalbose 5/7/5 atsisakoma. yra kitos priežastys, kodėl galima teigti, jog kūrinukas nėra haiku. pvz: turi būti 2 plotmės ir šuolis tarp jų, būtinas kertinis žodis ar frazė, ties kuriuo skaitytojas sustoja, taip pat reikia, kad būtų aprašomo sezono identifikuojantis žodis(nors tikrai nemanau, kad tai tikrai būtina), rašant reikia vengti išvadų(su šituo faktoriumi yra sunku) bei tiesioginių metaforų(viskas turi būti paprasta ir aiškiai pasakyta), negali būti tiesiogiai parodomi jausmai, haiku pavaizduota erdvė turi juos sukelti ir atkartoti. ir dar kiti mažesni niuansai.
Kalbant dėl haikiškumo. Gal formaliai žiūrint, ir galima vadinti ne haiku, nes neišlaikyta metrinė haiku struktūra. Kai kas, prie to bando kabintis, gal ir paukštukas. Tačiau čia, mano nuomone \svarbu atsiminti vieną epizodą - haiku metrinė sistema pritaikyta japonų kalbai ir ten skiemuo turi visai kitą prasmę, todėl rašant haiku lietuviškai (ar verčiant), kažin ar yra prasmė laikytis skiemenų skaičiaus.
Iš kitos pusės, kai kas sako, kad haikų gali parašyti "apsidzenines" japonas, kitka yra haiku surogatas. Nu nezinau, man atrodytų, kad ne.
ne haiku. tai gal, ponaiti paukštuk, pasakysit, kas yra haiku?
žinau, kad ne viskas, ką esu įdėjęs tikrai atitinka 'haiku reikalavimus', išsireikšiu taip.
tačiau kiti yra paremti būtent kitų, viduramžių ir vėlesnių japonų autorių, haiku idėjomis ir struktūros pavyzdžiais. nenoriu plėstis ir daug aiškint. tiesiog nemėgstu, kai kiti kalba nesąmones, ne per daug išmanydami(jeigu tamsta esat tikras prof, tai atsiprašau. suklydau). jeigu įžvelgi pliusus ar minusus, tai ir sakyk juos.
ir apskritai, juokiuosi iš tų, kurie kalba, jog haiku lietuviškai yra apgailėtina, jiems turi būti atitinkamas japoniškas sąskambis. heh, ekspertai atsirado - pasiskaitė kokių protingų knygų, ir bando aiškint. rodos, kad puikiai išmano japonų kalbą ir tik šia kalba parašytus haiku skaito.
tokia mano nuomonė. linkiu ir toliau sėkmingai vadinti juos trumpukais, o aš apsiribosiu iki 'haiku iškrypimai'.
Trečias tikrai geras. Pavykęs.
Kalbant apie kitus du, yra prie ko prikibti. Mano skoniui antras truputi per saldus. Gal reikėtų paieškoti kitokių išraiškos formų.
Pirmame būtų galima ramia sąžine išbraukti žodį "vieną", ir eilėraštis nuo to nenukentėtų. Net ir ilgesniam eilėrašty nereikia papildomų žodžių, kurie nieko esminio neduoda, o haiku juo labiau.