Vingiuoja debesys
Ir lūžta linija -
Riba tarp teisingumo
Ir melo gijų.
Sugiję ar ligoti,
Kelia sparnus į aukštį.
Ribos artimos,
Kol neperžengiamos,
Kol neatsiveria kitoks kelias,
Nepažįstamas nei man, nei tau.
Veiksmas vyksta, nesustoja,
Jo nepasirenku nei aš, nei tu,
Jį mums abiems kažkas diktuoja,
Bet nesugebam įvardint - kas.
Negaliu sakyti,
Ko turėčiau nedaryti,
Galiu tiktai žodžiu parodyt,
Kas sukelia smalsumo norą.
Ir nebeaklas toks atrodau,
Nepasimetęs kryžkelėj ar
Tarp stotelių,
Nes nepasirenku likimo savo.
Nenutrūkstanti grandis eilių,
Ir į jas sukimštų minčių,
Mišrainė iš gabalų sudėta,
Rytoj man badas, rytoj man dieta...