Rašyk
Eilės (72036)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Žiūrėjau filmą lauko kino teatre. Ne viena. Su daug žmonių. Labai daug žmonių aplink. Pažįstamų ir nepažįstamų, draugų ir tų, kuriuos laikiau draugais, ir tų, kurie laikė mane drauge.
Buvau viena.
Labai smarkiai lijo. Niekas nematė, nejautė, negirdėjo lietaus. Žmonės jaučia savo lietų. Manojo lašai jų nepaliečia, nors ir taškosi į visas puses. Aš pilu savo lietų ant visų aplinkinių, skleidžiu krapnojimo garsą tiesiai jiems prie ausų, o lašai, atrodo, jau taip arti jų akių, lyg tekėtų jomis. Bet tai mano lietus. Mano lietaus nėra.
Esu viena. Pasakoju draugams šiandienos nuotykius. Tikrus ir išgalvotus, kad būtų įdomiau. Pasakoju istorijas - sakau, jog jos tikros, nors iš tiesų sukūriau jas prieš miegą lyjant lietui. Matau draugų susižavėjimą, nuostabą, netikėtumą. Jie nori dar. Aš turiu, ką papasakoti, aš įdomi. Aš rūpiu draugams.
Esu viena. Tai buvo repeticija.
Mėgstu repetuoti.
Esu viena.
Visi sausi.
2017-10-17 14:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-31 18:02
tictac_it
kaip ir poezija ... tegu keista forma :) 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-19 21:28
pbtd
gera pabaiga, nepasiduok!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą