Mano didysis pasirinkimas

Žmogus yra apdovanotas, kaip joks kitas gyvas organizmas. Pasirinkimai - viena iš nesuskaičiuojamų Dievo dovanų. Tačiau labai dažnai žmogus pasiklysta savo pasirinkimuose. Būtent dabar taip jaučiuosi ir aš. Atrodo, lyg būčiau užstrigusi kryžkelėje, nežinodama, nei kaip judėti pirmyn, nei kaip grįžti atgal. Ir taip ėmė atrodyti, kai prasidėjo paskutinieji metai mokykloje, o artėjančių egzaminų kvapas ėmė riesti nosį. Buvau šimtu procentų įsitikinusi dėl savo ateities. Ilgą laiką įsivaizdavau save bankininkės kėdėje ir maniau, kad toks gyvenimas mane tenkins. Tačiau, kai laikas ėmė skrieti nepaaiškinamu greičiu ir ta bankininkės kėdė ėmė artėti, ji pasidarė slegianti ir atgrasi. Nebenoriu tos ateities, kurią buvau susikūrusi jau prieš keletą metų, o jokia nauja vizija neateina į galvą. Turbūt kaip ir kiekvienas abiturientas, noriu jaustis užtikrinta savo ateitimi. Tačiau dabar mano mintyse gyvena tik viena mintis - kūryba. Nežinau, ar galiu vadinti save rašytoja ar bent jau žmogumi, kuris rašo neblogai. Žinau tik tiek, kad mėgstu kurti, dėlioti mintis popieriuje ar tiesiog įsivaizduoti nesamus dalykus. Būtent todėl mano akiratyje atsidūrė lietuvių filologija. Neįsivaizduoju, kur mane nuves šios studijos, net nežinau ar išdrįsiu rizikuoti ir mokytis būtent tai, tačiau dabar tai yra vienintelis dalykas, kuris
mane nuoširdžiai domina.  Mano slapta svajonė tapti rašytoja po truputį veržiasi ir skatina jos siekti, bet meluočiau, jei sakyčiau, kad nebijau. Juk socialiniai mokslai man lemtų, nors ir nuobodžią, tačiau užtikrintą ateitį. Žinau, kad kūryba man yra svarbi ir labai noriu jos siekti. Galbūt aš būsiu viena iš nedaugelio, kuriai pasiseks? Juk gyvename tik kartą.
Nežinau, kur būsiu rytoj, todėl tikrai nežinau, kur mane nuves likimas po metų, tačiau meldžiu drąsos siekti svajonių.