Kamščiamedžio laukas

I
imtynėmis
sklendžiantys
plečiasi

žeriant mozaikas

sukrenta
metai
iš metų

meta šešėlį

II

maršo tvarka
atraitoja

nirštančius plotus

gėlai
gulėti
galva į mentę


III

liaunas pirštinės
sodas,
laibas ir grėblys šis –
aiškiaregystė:

šermuonėliai į širdį

IV

laiduoju
už tave
kamščiamedžio paralyžiau –

tegu išnarina
Pietos karalių

V

atsitrenkiu
į dienos

nugarą, pilvą,
glostomą kuprą -

įdienos
auskarą stirnoj.

VI

žvelgia į pieną
didelis Rojus

2017 10 07