Yra viena naktis,
kai dangus,
apšviestas sietyno,
toks begalinai savas –
pažvelgi į sielą,
malda kreipiesi
į vaikystės dangų,
kalbiesi su medžiais,
kurie jau dideli užaugo...
Ir subanguoja
javo žalios jūros,
upės, sraunia srove,
į tolumas nubėga, o
karčiosios gyvenimo
kelio dulkės,
į tuščius delnus,
raudodamos, nusėda...
Yra tokia naktis –
purpuru sieloje
užsidega... erškėtis.
B. K. -Žiemgalos bitelė
2017. 09. 29.