Rašyk
Eilės (78166)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2715)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Yra viena naktis,
kai dangus,
apšviestas sietyno,
toks begalinai savas –
pažvelgi į sielą,
malda kreipiesi
į vaikystės dangų,
kalbiesi su medžiais,
kurie jau dideli užaugo...
Ir subanguoja
javo žalios jūros,
upės, sraunia srove,
į tolumas nubėga, o
karčiosios gyvenimo
kelio dulkės,
į tuščius delnus,
raudodamos, nusėda...
Yra tokia naktis –
purpuru sieloje
užsidega... erškėtis.

B. K. -Žiemgalos bitelė
2017. 09. 29.
2017-10-01 21:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-05 12:33
Elegantiška
Graži mintis. Manyčiau žodis savas ir dar patikslinus bėgaliniai yra gražu. Tad būtų galima dar labiau nueiti į tą savo begaliniai savą naktį ir daugiau kažką pajusti. Kaip gražiai minčiai per mažai.☺
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-03 18:46
tictac_it
tikras ... bet visgi gražus - dnr.    :) 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-03 18:04
Juozas Staputis
Dvasingas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-02 18:21
mengelia
Kelio dulkės nenusėda ant tuščių delnų.
Tai loginė klaida.
Nusėda ant batų, ant kojų basų, ant pakelės akmenų ir taip toliau ir panašiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-02 14:45
legionas
O kodėl autorius Žiemgalos bitelė?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą