III

I

manęs neapleidžia kojų baimė
labiausiai bijau savųjų
jos makaluojas it sėdėčiau ant asilėlio
įsikibus į jojo karčius

joju
bet bijau
parkristi

II

asilėlis yra mano mylimasis
įsikimbu jojo ir šaukiu
bėk, Baltazarai, bėk
bet nepaleidžiu

o taip norėčiau išgelbėti jį
nuo besimakaluojančių
kojų

III

su Baltazaru rupšnojam žoleles
kaip viduramžių išminčiai
ir tursenam į antikinę puotą

tu būsi Silėnas
aš būsiu neblaivus
-sutariam-

susipina visos šešios mūsų kojos
sakau
tik neparkrisk, sakau
aš tave myliu