Likimas...

Aš glostau, raminu užgautą savo sielą, -
Juk tiek aplinkui grožio ir erdvės!
Bučiuoja saulė... Ašaras nušluosto vėjas...
O man taip trūksta tos tolimos žvaigždės...

Jau toks likimas buvo man nuskirtas,
Tokia liūdna gyvenimo knyga...
Sulūžo vedantis į laimę mano tiltas
Jam sutaisyt – pasaulyje meistrų nėra...

Ir liejas eilės iš nerimo ir skausmo,
Raudonu rašalu, kur teka gyslomis rašau...
Ir saugoju kaip kūdikį aš sužalotą jausmą -
Pati jį gydysiu... Pagalbos neprašau...

Juk ne visiems keliai gėlėm nukloti,
Rieškučiom barsto perlus ne visi.
Teks nešti per gyvenimą, kas Dievo duota...
Ir džiaugtis, kad išvis šioj Žemėje esi...