Aš – grybautojas garsus!
Grybus atskiriu visus.
Samanose – Voverytė,
Jos geltona kepurytė.
Tarp asiūklių, drebulių,
Ką gi rasti čia galiu?
Ar grybautoju dar tikit? –
Radau grybą raudonikį!
Būčiau vardą jo... pamiršęs
Tai – Tikrasis raudonviršis!
Dar įdėsiu sau į krepšį
Labai liekną, aukštą Lepšį.
Lapais papuoštą galvelę
Vis aukščiau į saulę kelia
Baravykas pasipūtęs.
Mat, jis turi kotą drūtą!
Lyg boružė septyntaškė...
Ją baltais dažais aptaškė? –
Ūmedėlės baikščiai žiūri,
Nes kaimynę keistą turi.
Kepurėlė jos – raudona,
O kojelė – labai plona.
Musmirės krepšin nedėsiu,
Nes paskui bėdos turėsiu.
Po pušelėm į pakrūmę
Pilkas zuikis sparčiai dūmė.
Ten Kazlėkai tyliai tupi,
Bet nebijo skeltalūpio.
Mat jų – daug, o zuikis vienas
Atšuoliavo nuo ražienos.
Ir kazlėkų jis nelies,
Lekia strykčiot ant žolės.