žvynų žaismas

nebesugaudau eilėraščių -
praplaukiančių žvilgančių žuvų,
aksomino mėnulio baseine
turškiančių mano sapnus.
o kokios jos neramios -
plakte plaka uodegomis!

šiąnakt širdy telkšo
svetimų balsų įmesti serpentinai,
žalsvais purslais tesiveržia jausmas.
„o kaip žodžiai? „ - klausi.
jiems belieka slėptis melduose.

atmosfera, lipšni kaip niekad,
net ji, rodos, kvėpuoja žiaunomis.
tik aš štai čia - tupiu ant kranto
apsisiautusi atsiminimais,
leisdama vėjo plaštakoms glostyti
manas neprijaukinamas žuvis,

ir šypsau.