Žmogus ir pasaulis

Jei šis pasaulis remiasi vien realybe bei jos dėsniais, kuo gi tada remiasi realybė? Žmogus, ieškodamas atsakymo į Amžinąjį Klausimą, bando rasti stebuklą, tačiau kas yra stebuklas? Juk jei egzistuotųmėme kitoje visatoje, mūsiškė mums pasirodytų kaip kerintis ir nesuvokiamas dalykas... Stebuklas. O kas nubrėžė ribą tarp tikrovės ir fantazijos? Pats žmogus. Žmogus, kuris nuo pat savo pradžios laikosi už šio pasaulio ir jau nebeskiria, kur rankos, o kur - pasaulis.  Tad kodėl pasaulis, visas jo racionalumas ir logiškumas - ne stebuklas? Toks kerintis, toks tobulas, kad net privertė žmogų, mąstančią būtybę, galvoti apie jį kaip apie vienalytį ir savaiminį reiškinį. Ar visa tai galėjo atsirasti iš nieko arba iš savęs? Ne. Juk taisykles irgi kažkieno sugalvotos, kaip tai bebūtų sunku suvokti. Jos turi savo kūrėją ir gali būti pakeistos... kiekvieną akimirką.