virsmai

apsisiautus vakaro drėgme toli
girdžiu kaip pavargęs miestas byra
aukso dulkių šešėliais tirpsta
ir ant palangių nuskęsta
o aš žvelgiu geidžiai į upę
siūbuojančią tavais delnais
kaip norėčiau būti ja nuoga
ta gaivališka srove kad mane išgertum
ir lietumi pavirtęs šokdamas stogais
užtvindytum šį miestą kuždesiais
kad pravirais langais sugrįžtume
tviskančiais mūsų atspindžiais