Rašyk
Eilės (68654)
Fantastika (2077)
Esė (1638)
Proza (9957)
Vaikams (2367)
Slam (54)
English (1044)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





lllllllll lllllllll

Visa tiesa apie tai, kas nutiko jaunajam G.

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Ponaitis G. nubudo ankstų sekmadienio rytą ir tuojau pat suvokė, jog kažkas čia ne taip.
    Iš vakaro jis niekaip negalėjo užmigti, vis kuitėsi pataluose, vartėsi nuo šono ant šono nerasdamas sau vietos, o trumpam užsnūdęs, tuoj prasiblaivydavo išbudintas vėjo šuorų už lango, nesiliaujančios liūties ir tolimo griausmo dundėjimo.
    Jam niekaip neėjo iš galvos tik pasibaigusi kelionė Vakarų Afrikon. Būrelis lietuvaičių klierikų tris savaites viešėjo pas apaštalaujančius brolius, sėmėsi iš jų patirties, niekaip neatsistebėdami juodojo žemyno papročiais taip glaudžiai susijusiais, stačiai perpintais su atnešta jiems krikščioniškąja tradicija. Niekad anksčiau būsimieji dievo tarnai nebuvo regėję tiek neatsiejamai sumišusių stabmeldiškų apeigų ir šventos bažnyčios liturgijų.
    Štai ir dabar, vos užsnūdęs jaunasis G. sapnavo save su kitais broliais ir bendramoksliais uoliai besimeldžiančius keistoje koplyčioje be lubų ir be sienų, be stogo ir dangun kylančių bokštų. Vietoj to buvo tik medinis kryžius ir aukuro akmuo, o Nukryžiuotajam po kojomis G. regėjo netvarkingomis eilėmis sudėtas visokios mados afrikines lėles išdrožtas iš tamsaus nematyto medžio, negrabiai nudrėbtas iš balzgano molio, išskaptuotas žmogiško pavidalo šaknyse arba perpintas meldais, sukryžiavus du jūros bangomis nuglūdintus pagaikščius. Ir balsai džiugiai giedantys jam už nugaros, darniu choru traukiantys “aleliuja” vis tiek skambėjo kažin kaip baugiai, pagoniškai. Sakytum, laukiniai apgavę baltaveidžius įsibrovėlius, šypsotųsi jiems nuolankiai lenkdami nugaras, nešdami taip trokštamą genties auksą ir mesdami po pentinuotomis atvykėlių kojomis. Tačiau vos sulaukę nakties, jie įsiverš pro duris nešini deglais juodose rankose. Liepsnų atšvaitai nušvies ryškiai dažytus veidus ir plunksnomis margintas kaukes; nuolankios šypsenos virs plėšriomis grimasomis kartojančiomis vien tik jiems žinomą maldą lyg prakeiksmą…
    Už lango sužaibavo, sustugo vėjas. Seno gluosnio šaka smarkiai suktelėjo į stiklą vos nepažerdama jo šukėmis. G. sunkiai apsivertė lovoje. Košmariškas sapnas vis kartojosi, nutrūkdamas kaskart jam pakirdus išpiltam šalto prakaito, krečiamam nežinia iš kur įsimetusio drebulio.
    Tačiau galiausiai nuovargis vis tiek paimdavo viršų. Jaunasis klierikas sapnavo grįžimo tėviškėn išvakares. Paskutinei viešnagės dienai einant į pabaigą, jis ir keli bičiuliai seminaristai išvyko palydėti pasktinį vakarą svetingose miestelio gatvėse su mielaširdingais jo gyventojais.
    Draugija ilgai klaidžiojo aptemusiais paplūdimiais, laisvi ir kupini gyvenimo džiaugsmo, tarsi nebūtų Viešpaties tarnai, o paprasti pasauliečiai leidžiantys nerūpestingą atostogų laiką. Jie vaikštinėjo pilnomis naktinio gyvenimo gatvėmis, daug kalbėjo, daug juokėsi, sveikino draugingus čiabuvius, o užkalbinę pakelės prekeivius, ragavo siūlomus gardumynus ir lengvą vietinį vyną.
    Visiškai sutemus, smagi kompanija paliko miestelį ir išėjo tolyn, lengvai banguojančiu pajūriu. Tūkstančiai žvaigždžių atsispindėjo vilnijančiame vandenyne, švelniai šiūravo palinkusios palmės, o smėlis po basomis kojomis buvo vis dar įkaitęs, nepalyginami rūpesnis nei Palangos ar Nidos kurortuose…
    Ilgai klaidžioję be jokio tikslo, jau aprimę bičiuliai atsidūrė plynoje laukymėje, prie didelio laužo. Link ugnies palinkusi didžiulė palmė apanglėjusiais, rantytais lapais beveik lietė liepsnos liežuvius. Aplink laužą būriavosi žmonės, šoko keistus savo šokius ir iš pažiūros linksminosi. Priešais juos be gyvybės ženklų gulėjo nukirsdintas didelis juodas gaidys. Jam iš sprando kyšojo tik kruvinas strampas, juo vis dar sunkėsi tamsūs lašai, tyško ir gėrėsi į karštą supluktą žvyrą.
    Juoda it derva, stambi moteris sniego baltumo aprėdais ir tokia pat skara tvirtai dengiančia plaukus, linguojančiu žingsniu ėjo aplink laužą apsuptą šokyje besirangančių kūnų. Žiniuonė suko ratą po rato, tai garsėdama melodingoj raudoj, tai pašnibždom ritmingai niūniuodama. Viršum raudonom dėmėm nutaškytos skaros ji laikė iškėlusi dubenį sklidinai knibždantį kažin kokios gyvasties. Toje gyvoje košėje plūduriavo nugalabyto paukščio galva.
    Netikėtai G. pajuto stumtelėjimą į nugarą ir, bičiuliams paikai prunkščiant, įvirto į patį laukymės vidurį, tiesiai prie užkeikimus murmančios žiniuonės kojų. Bet šioji nenustojo, nekrustelėjo nei vienas raumuo kalkingu moliu nubalintame jos veide. Nepaliaudama kalbėti nesuprantamus žodžius, žynė iš lėto nukreipė padūmavusias akis į neprašytą atvykėlį. Tuomet įmerkė juodą plaštaką į aukštai iškeltą dubenį ir ištraukusi varvančius pirštus ištiesė iš netikėtumo apdujusiam ponaičiui G., ir, nespėjus nė mirktelėti, išbraižė anam kaktoje kruviną kryžių.
    Jaunasis klierikas tuojau atšoko atatupstas, nepritariamai purtydamas galvą, lyg nutvilkytas mosuodamas ilgomis rankomis tarsi skęstančio laivo jūrininkas signalinėmis vėliavėlėmis. Bet kažkas iš rato sulaikė jį, įdavęs rankon šlykštų baiboką kukurūzinėmis akimis ir kreivai išpjautu vypsniu.
    Pasidygėjęs ir nieko nebesirinkdamas, G. šveitė baisiąją lėlę tiesiai į laužą. Akimirksniu pašoko liepsnos, o aplinkui boluojančios, moliu išteptos kaukės pravėrė savo juodas burnas ir piktai subaubė. Ir tuoj pat nuščiuvo.
    Žiniuonės akys užvirto, pradingo vyzdžiai, liko tik klaikiai išpūstos lėliukės. Moteris ėmė eiti aplinkui siaučiantį laužą - visa drebėdama, iškėlusi dubenį į didžiulę pilnatį, kartodama vieną vienintelį žodį. Tas žodis aidėjo garsiau ir garsiau, monotonišką skambesį pasigavo aplinkui stovintys ir ėmė sutartinai kartoti, tarytum kokią pagonišką maldą arba baisų kaip pragaras užkeikimą. Molinės kaukės pajudėjo, ėmė eiti ratu į priešingą pusę ir vis skandavo, ir skandavo tuos pačius pasikartojančius skiemenis:
-Le-le! Le-le! *
    Kažkas bakstelėjo jaunajam klierikui per kelių linkius ir šis parklupo į aštrų, suplūktą žvyrą. Jau visiškai nesusivokdamas, jis maldaujamai iškėlė laibas rankas ir apsidairė palaikymo iš savo bičiulių įstūmusių jį į tokį nepavydėtiną nuotykį. Tačiau anieji atstumti į pakraščius, tik bejėgiškai žvalgėsi kitas į kitą vis dar kvailai išsiviepę, tačiau žvilgsniuose jautėsi didelis nesmagumas.
    Tuomet juodoji šamanė pratisai suriko, nutildydama ir sustabdydama viską aplinkui. Atrodė, net palmės šešėlis tartum laikrodžio rodyklė keliavęs besisukančiais kaukėtais veidais, staiga sustingo vidurnakčio rimtyje.
    Moteris laikė ištiestą pilnatin dubenį, dabar pakibusį virš rankas grąžančio nelaimėlio G., apkvaitusio nuo plieskiančių liepsnų ir monotoniško skambesio galvoje. Akimirkos tyloje girdėjosi tik laužo ūžesys, svirpliai ir vos girdimas vandens teliūškavimas.
    Vėjo gūsis atlėkęs nuo jūros sujudino viršum laukymės pakibusius palmės lapus. Vietoj šnaresio apanglėję lapai kaip girgždantys pjūklai sutarškėjo į juodą kamieną. Vienintelis debesis juodame danguje, netikėtai užėjęs, paslėpė švytinčią pilnatį. Žynės veide prasišiepė aštrių dantų eilės - dvasios savo ženklais parodė jai prielankumą. Dubuo iškeltose rankose pavirto ir išsipylė tiesiai ant pastėrusio G. Bedvasiai veidai lyg sutarę vienu balsu užbaubė, pasigirdo iš proto varantis jų skandavimas, tuomet ratas sutankėjo, gretos susispaudė išstumdamos ir vydamos įsibrovėlius lauk iš savo šventyklos.
-Le-le! Le-le! Le-le! Le-le! Le-le! Le-le…
    Jaunasis klierikas bėgo pats pirmas iš visų, juokingai purtydamas ilgas rankas ir kojas, į visas puses mataruodamas galva, bėgo kiek įkerta klampiu paplūdimio smėliu – visas aplipęs šlykščiai žaliais vabalais lyg skėrių spiečius pasipylusiais jam ant galvos iš prakeiktos raganos rankų. Jis nėrė į bangas be jokios atodairos taškydamas ir jaukdamas ramų vandenį, vis dar jausdamas kietus čiuptuvėlius ir spirgančius posparnius plaukuose, marškinių klostėse, netgi kelnėse; regis, net iš vidaus jį tampė ir draskė suragėjusios žnyplės, graužė landas ir tunelius jo užkrėstame kūne, lindo lauk per gerklę, dusino traškančiais tarp dantų, dūzgiančiais kiaukutais…


*Vabalas
2017-09-10 22:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-09-13 23:35
sesė mėta
Hm... Iš pat pradžių man labai patiko. Net daugiausia dėl to, kad nebūčiau atspėjus kad čia tavo tekstas. Viskas kitaip nei tuose, kuriuos skaičiau. Labai puiku, kai autorius geba rašyti nevienodai. Bet... Pradžia man pasirodė gerai nušlifuota, o toliau vis kažko pritrūkdavo. Tai perėjimo nuo vienos scenos prie kitos, tai atmosferos perteikimo, tai tikslesnio aprašymo. Kaip ir neturiu konkrečių pastabų, bet toliau toks bendras įspūdis "kažko trūksta".

Pagalvojau va dar, kad tu kaip George R.R. Martin :D - tavęs negalima skubint :). Jau norėjau vėl imt zyzt, kur švyturio trečia dalis, bet susilaikysiu. Geriau kantriai lauksiu dabar jau abiejų tęsinių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-09-13 15:32
pikta kaip širšė
Manęs neįtikino. Parašyta viskas tvarkingai, bet nepajutau nei tos erzinančios nemigos, nei šamaniškos dvasios. Tiesą pasakius su nemiga dar pusė bėdos, tačiau kai prasideda istorija apie statulėles, kaukes ir juodaodę baltais rūbais besisukančią aplink laužą apima toks jausmas... Žinai, kai žiūri filmą ir ten vaizduoja viduramžių kaimą, kažkokia moterėlė bėga pintinėlę pasičiupus, kažkas ožką veda, bet yra toks netikrumo jausmas ir tada tik bac: jų kaimas stovi žalioje pievelėje, kurioje visa masė judančių žmonių neišmynė nė vieno takelio, nenusišiko nė vienas arklys ir plunksnų neišbarstė vištos. O įsižiūrėjus ir tų kaimiečių rūbai kaip iš valyklos.
Kadangi istorija nepasižymi kažkokiu stipriu idėjiniu pagrindu, nėra ryškios minties, moralo ar kažko panašaus, tai bent man norėtųsi labai stiprios atmosferos, o jos trūko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-09-12 11:59
EgiZ
Kol kas istorija labiau primena turisto blogo pasakojimą ar tokį elementarų holivudinį filmą: įsilinksminę turistai pakliuvo į čiabuvių vudu apeigas ir tapo jų dalimi. Labai nesinorėtų, kad ir toliau plėtotųsi pagal kokią holivudinę klišę. Vilčių teikia pagrindinis veikėjas - klierikas (tik kodėl visi klierikai lietuvaičiai?!). Iš to galima numanyti, kad toliau viskas bus susukta gudriau nei tik vudu prakeiksmo neišmanėliui baltaodžiui padariniai: apakimas, paralyžius ar dar kokia nepatogi liga, o gal net ir mįslinga mirtis. Duok Dieve autoriui stiprybės panerti į tas gelmes, kurias teikia religijų ir pasaulėžiūrų supriešinimo tema.
Apie stilių. Niekaip negaliu nuspręsti irgi turbūt suprasti, ar čia tyčia taip tiesmukai, trumpais elemetarios sintaksės ir leksikos sakiniais dėstoma, ar... plunksna atbukusi. Norėtųsi tikėti, kad tyčia ir kad tas suelementorintas stilius yra Kol kas istorija labiau primena turisto blogo pasakojimą ar tokį elementarų holivudinį filmą: įsilinksminę turistai pakliuvo į čiabuvių vudu apeigas ir tapo jų dalimi. Labai nesinorėtų, kad ir toliau plėtotųsi pagal kokią holivudinę klišę. Vilčių teikia pagrindinis veikėjas - klierikas (tik kodėl visi klierikai lietuvaičiai?!). Iš to galima numanyti, kad toliau viskas bus susukta gudriau nei tik vudu prakeiksmo neišmanėliui baltaodžiui padariniai: apakimas, paralyžius ar dar kokia nepatogi liga, o gal net ir mįslinga mirtis. Nors tai tik sapnas. Tik? Duok Dieve autoriui stiprybės panerti į tas gelmes, kurias teikia religijų ir pasaulėžiūrų supriešinimo tema. Arba dar kas nors netikėta.
Apie stilių. Niekaip negaliu nuspręsti irgi turbūt suprasti, ar čia tyčia taip tiesmukai, elementarios sintaksės ir leksikos sakiniais dėstoma, ar... plunksna nepagaląsta. Norėtųsi tikėti, kad tyčia ir kad tas suelementorintas stilius yra papildoma kūrinio erdvės vaizdavimo priemonė. Tiesa, ne visada nuosekli - kur ne kur nusimušta ir leistasi vingresniais sakinio takais. Beje, paskutinė pastraipa visai tinkamai. Kai kur kitur pasigedau kalbos laisvumo ir polėkio.
Šitoje dalyje neišaiškėjo, kas gi „čia ne taip“. Sapnas? Ar bus vėliau? Bet tada skaitytojas jau bus užmiršęs, ko ieškoti, kad turi dairytis „kas ne taip“.
Ne kaži kiek ir apie pagrindinį veikėją sužinojom. Tik kad klierikas ir neramiai miega.
Dar pritrūko egzotiško krašto detalių: vaizdų, garsų, kvapų. Ar kad sapnas, ar bandyta susitelkti į kitus dalykus, pvz., tikėjimo percepcijas?
Abejoju, ar Vakarų Afrikoje gaminamas lengvas vynas. Gal palmių, bet niekaip jo nepavadinčiau lengvu.
Sėkmės vystant istoriją toliau!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-09-11 15:56
Don Bosco
Būk pagarbintas, brolau. Patiko, kad rašai apie mūsų (dvasininkų) šventą darbą ir misiją. Taip ir toliau - šviesk paklydusius avinėlius.
Bet kodėl pagrindinis veikėjas neturi vardo. Ponaitis G. Hmmm.. Žinau, t.y. tfuuu... (nusispjaunu ir triskart pabeldžiu į kryžių)... Viena ausim girdėjau, kad kažkur yra taškas G. Ar tai jis? O ponaitis - tai prieškarinių laikų privilegijuoto luomo pono sūnus, ar nevedęs vyrukas? Jei tai klierikas, tai ir taip viskas aišku. Bent man. Toliau - "trumpam užsnūdęs prasiblaivydavo". Jis iš vakaro išgėrė per daug Kristaus kraujo? Bet tai jau vampirizmas! Ir kodėl šventą sekmadienio rytą dar vis vartosi pataluos, o ne klapčiukauja, t.y. nepatarnauja bažnyčioj? Duok tu man pilną jo pavardę, o ne slėpk... Ir kur dabar randasi - namie ar dar vis toje Afrikoje?
Na, dėl šventos ramybės, kiek galėsiu, tiek pridengsiu. Reik gelbėti mundurą. Dar. Malda negali būti lyginama su prakeiksmais. Tai kreipimasis į Dievą malonės ir užtarimo. Įsidėmėk - Dievas - D didžioji raidė, nes mes už jį mažesni. Vien už tai - minus vienas balas. Ir pakeisk žodį "malda" į "mantrą". Mantros gali būti naudojamos ir užkeikimams.
Pasakok toliau, sūnau, kas ten pas jus nutiko. Dabar 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-09-11 11:31
ieva3003
Elegantiška istorija. Primena kažką iš klasikos, tik niekaip negaliu atsiminti, ką.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-09-11 09:09
ČakoPelėda
Net nemoku apsakyt, kaip man smagu tave čia matyt :-)) !
Tik kodėl tokia trumpa dalis? Galėtų būt bent 2k ilgesnė...
Pradžia man labai patiko: burtai, raganos, vabalai - viskas, ką mėgstu ir dideliais kiekiais :D

Žodžiu, lauksiu tęsinio ir kuo greičiau!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą