*
kelios
moteriškės
rypuoja kraipydamos
kuosiškas
galvas
žydelis Jakovas
į laikraštį silkę vynioja
taip greitai
sakytum tabokos suktinę
uosdamas sūrią žuvį
išsišiepia
kaip
berniukas
per Bar micvą
tampantis vyru
o didelėse akyse
blyksi
silkių nugaros
skrosdamos nupilkėjusį
dangų
o didelėse akyse
blyksi dangus
skrosdamas silkes
plaukiančias šiaurės kryptim
*
kretanti
bobulė
kaip jaunamartė pirmąją naktį
išsipina sunkią
svogūnų kasą
prisikrauni pilną terbą
grįžęs namo
sėdėsi ir lupsi
sluoksnį po sluoksnio
kitaip išsiverkt
nemokėdamas
*
Jakovas šypso pro ūsą
suprask
neapipjaustytas krikščionie
prisimink būti
švelnus
į patalus
silke guldydamas
*
sietkoje skimbčioja
stiklainėliai
po nosim tykiai sau
kažką švilpiniuoja
turgaus dieną
Dievas
išėjęs pasižmonėti
*
prekystaliuos vystančios
gėlės
liudija kad laikas yra ir
jis eina
aštrus mėsininko peilis
liudija
kad laikas yra
ir jis lengvai padalijamas
apšvarintos kišeinės
liudija
kad laikas yra
ir jis nuolatos vagiamas
besiskirstantys turgaviečių
prekijai
kraunasi mantą viniojasi
palapines ardo prekystalius
kaip nėštuolės
septintąjį mėnesį
glosto
ant juosmens pūpsančias
išsipūtusias piniginės
patenkinti šypso
nelyg tardami
tavo laikas yra suskaičiuotas
*
tas kuris <…>
stabteli
spokso
į savo atspindį
tuščioje vitrinoje
o iš tiesų
žiūri visai prieš save
bet nieko
o
nieko
nemato