Senis šaltis

Baltuos rūbuos susisupęs
Vėl skuba senis šaltis
Suraukęs kaktą kraipo ūsą
Jį seniai kankina alkis...

Mūsų senis raudonosis
Valgo šilumą ir ugnį,
Nes sušalęs lyg ledokšnis
Nori nors šiek tiek nutirpti.

Atnešiau jam lajaus žvakę
Įstačiau į delną,
Ar yra dar kas nors matę
Senelį tokį švelnų?

Jis sušilęs padėkojo,
Šyptelėjo švelniai.
Ir išskrisdamas pamojo -
sumekeno elniai.