Po vieną raidę krenta žodžiai
Pasaulį kurdami lėtai
Po vieną jausmą dovanoju
Tiems, kas šalia ir šie laikai
Galbūt dar bus geri, Tikrai
Tu pamatysi kraštą naują
Atrasi būtį savyje
Tarsi vidurnakčio pelėdą
Tavęs neakins ši tamsa
Jei reikia galim, tamsai Ne?
Su savimi šnekuosi tyliai
Apie pasaulį ir bėdas
Apie slapčiausia savo esmę
Apie nepatirtas svajas
Gerai negirdi to, kol Kas.
Bijau nutraukti žodžiais tylą
Kai tu mane švelniai migdai
O man šalia, vis nesimiega
Ir kraujas verda lyg karštai
Senatvę mano tu tirpdai.
Ach tie likimo vingiai
Kas jei, Tai...