veidas vandeny ir pėdomis per kaitrias dykumas

kaskart kai duria  nežinojimo spalgenos
stovįs ties kritine riba ant krašto mosikuoja kojomis
tarsi ant liepto kojų pirštais vandenį paliesdamas
kai stot ir mestis skrydžiui pasirengus
ir slėpt šešėlį vandenin
po juo žiūrėti veidu nupraustu
kad kiltų atsiskyrę it šlifuojant šerpetos
į poras skverbtųs Hesė
Bulgakovas Tolstojus
pripildytų tekėdami kraujagyslėmis
pro smulkius kapiliarus
o ne skausmingais paviršiniais spuogais pakiltų
todėl panirus veidu vandeny
žalėsiai ant paviršiaus akmenų
glaudumas ryšio
apsaugo juos nuo tuštumos

kad net trintuko neprireikia
piešiant persiūtus Tutanchamono patalus prigult
ar daugmetrinį suvyniotą sarį apie moterį
kurią atrasi ne po audeklų gausybe be segtukų
pasipuošiančius
moko tekėti galvoje kaip spermai
laukiant demografinio sprogimo
užpildant suvokimo kanalus
nes knygų skaitymui galo nebus
ir aiškinimams teoretikų
takus su klystkeliais sumaišius
kad vėlei braukdamas padus per kaitrų
smėlį dykumų
surastum vedlį