Meilės kvapas

Žydėsiu Tau gėle kvapnia,
Iškilus iš jausmų bedugnės,
Jos žiedas nepristigs šviesos,
Kol meilė skleis kerus ir gundys.

Skraidysiu drugeliu gležnu,
Lankysiu meilės žiedą sodrų,
Ištarsiu, kaip Tave myliu,
Ir vėl plazdėsiu meilės šokį.

Ryte atskrisiu paukšteliu,
Čiulbėsiu rytmečio giesmelę,
Vėl apie meilę su džiaugsmu
Ir nenurimstančią širdelę.

O vakare, kai tems dangus,
Pravirksiu aš lašų karoliais,
Gaivinsiu skruostus Tau švelnius
Ir išrašysiu meilės žodžiais.

Kai rudenį atslinks vėsa,
Ir pėdas kaustys drėgnas šaltis,
Nuklosiu kilimą take
Iš lapų gelstančių be skausmo.

Snaige atskrisiu, kai užšals
Jausmai nuo gruodo apledėję,
Tu delną savo man ištiesk,
Sušildyk mano šaltą sielą.

O aš, pavirtus lašeliu,
Paskleisiu kvapnų aromatą,
Tu vėl pajusi, kaip myliu,
Kaip gera jausti meilės kvapą.