Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sveiki. Esu jauna pradedančioji rašytoja ir čia dalinuosi savo pirmuoju darbu. Laukiu kritikos ir patarimų, nes tik tai skatina tobulėti!

***

PROLOGAS
Nei vienai gyvybei nelemta gyventi amžinai. Nors visų gyvavimo laikas skirtingas, bet kiekvienas anksčiau ar vėliau iškeliauja į anapusinį pasaulį. Vien jis leidžia gyventi toliau. Tik jau ne kaip gyvąjam.
Daugelį metų žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu: jie meldėsi mirties dievams, žuvusiems bendražygiams į kapus pridėdavo būtiniausių daiktų, papuošalų. Bėgant metams anapusinio pasaulio kultas slopo, tapdamas mažai kieno tikima iliuzija. Tačiau pomirtinis gyvenimas nesustojo. Nenorėdamos išnykti dvasios sukūrė žmogų, matantį daugiau nei kitiems lemta matyti. Matantį anapusinį pasaulį. Jie sukūrė pranašą.
Pirmasis pranašas randamas jau senuosiuose rankraščiuose. Jis buvo vienas iš dvylikos Dievo apaštalų. Nors suėjus šešiolikai šie žmonės gaudavo neįtikėtinų savybių ir titulą, bet jie taip pat buvo apriboti keletu taisyklių. Viena jų - nesistengti sužinoti daugiau apie pomirtinį pasaulį ir jo gyventojus, nei jam leidžiama.
Tačiau visuomet atsiranda maištautojų, tai buvo ir šiuo atveju. Vos per Kalėdas gimusiam kūdikiui atmerkus savo žydras akis mirusieji pradėjo ruoštis mūšiui. Karui iki kažkieno pergalės.
Juodaplaukis berniukas niekada nebuvo paliestas vienatvės, nes jis niekada nebuvo vienas. Tačiau nežinia, ar tai tapo pranašumu ar prakeiksmu...
Grėsmė kilo ne tik žmonių, bet ir mirusiųjų pasauliui. Ir abi pusės buvo pasirengusios kovoti...

***
2017-08-20 16:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-23 09:31
EgiZ
Taip ir išgirdau sodriu balsu skaitomus per visą ekraną bėgančius titrus. Kaip Žvaigždžių karų pradžioje. Filmo įžangai gal toks būdas ir tinka, nes viską reikia sutalpinti į 2 valandas, bet kam kaip kankinti skaitytoją?! Geriau būtų priešistorės elemntus išskaidyti viso kūrinio tekste. Ar bent įvilkti į kokį sąlyginio pasakojimo drabužį, pvz., senelis seka neva pasaką prie laužo, nuotykių ieškotojai atranda stelą su senoviniu užrašu, keliautojui įgelia auksinė gyvatė ir jis jis susapnuoja, iš po grumsto išlindęs skarabėjus pavirsta gražuole mergele su ant krūtų ištatuiruota istorija... Linkiu daugiau fantazijos kuriant fantastiką :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-21 18:31
ieva3003
Nuar komentaras - į dešimtuką. Gal kelkite, kas parašyta, o ne rašoma?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-21 14:02
sesė mėta
Na, jei norite rašyti kuo geriau, tai tikrai rekomenduoju klausyti Aurimo ir co patarimų, jei ne, tai... Na saulėlydžio saga ir pilki atspalviai "suėjo" ir be gero rašymo :D

Šiaip ar taip, iš prologo šito dar daug nepasakysi. Luktelsiu kol ką nors daugiau įdėsit.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-20 19:05
cerera
Kad nelabai ką ir turiu pridurt prie ankstesnių komentarų...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-20 17:54
Aurimaz
Berods aiškiai sakiau - NUO 15 000 ženklų... Čia net nėra poros tūkstančių. Tas minimalus teksto kiekis ne šiaip sau buvo minėtas. Iš jo skaitytojas susidarytų įspūdį, kas tai per kūrinys, ar jis jam patinka ir panašiai.
Šis tekstas per trumpas ir netinka į kūrinius. Labiau panašu į neapdorotą idėją.

Kadangi Nuar pavarė kaip turi būti ir tikriausiai numušė nuotaiką, ant žaizdos daugiau nesivartysiu.

Susakysiu viską, ką pavyko išpešti iš šio minimumo.

Pirma: kaip pradedančioji, tu griebi labai plačiai ir sieki labai daug. Nėr blogai, bet tokie siekiai pačioje pradžioje tave labai išvargins. Pati pagalvok - dar tik mokydamasi pasakoti imi pasakoti Odisėją. Bet kuri istorija, didesnė už pasakėčią su dviem personažais reikalauja rimto darbo.

Antra: ... yra toks posakis - kai nežinai, apie ką rašyti, rašai apie religiją ir pasaulio pabaigą. Jei nemesi rašymo ir tapsi patyrusia rašytoja, ilgainiui pati pastebėsi, jog pradedantieji dažnokai imasi šių dviejų temų. Jos tokios nuvalkiotos, kad nėr nuostabu, jog net Senąjame Testamente atsidūrė - matyt, jau tais buvo krūvos beraščių, nežinančių, ką norėtų užrašyti.

Išties tai tavo reikalas, apie ką norėtum rašyti. Svarbiausia, jog tau pačiai būtų linksma ir malonu pasakoti savo istoriją kitiems.

Jei domina patarimai, siūlyčiau pradėti nuo paprastesnių idėjų ir trumpų kūrinių (po skyrių ar du). Gali netgi pradėti nuo visiškai banalių idėjų. Pavyzdžiui, kad ir tie patys nuvalkioti vampyrai. Esmė - išmokti valdyti personažus, scenarijų ir pasakojimo eigą. Atskirti, kas yra svarbu pasakojime, o kas - grafomanija. Įsivaizduok, kiek vargo turėtum pradėjusi ilgą epą, neturėdama šių pagrindų. Pradžia skambėtų vaikiškai, kuomet pabaigoje pagaliau atrastum savo stilių. Kūrinys būtų nevientisas.

Jei esi užsispyrusi tęsti šią istoriją, rekomenduoju pamėginti sutrumpinti ją iki poros puslapių, kuriuose atsiskleistų visa esmė.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-20 16:25
Nuar
Rašytoja? Sveikinu.
O dabar ruoškitės gauti į kailį. Jei Jūs rašytoja, tai aš zuikis puikis (tegul Kiškis nepyksta, čia ne apie jį:)). Jūsų tuščio žodžio dėliojimo net iš tolo negalima pavadinti kūriniu. Kadangi tik pradedate ir jei dar toliau norėsite pažaisti "rašytoja", siūlau užmesti akį į Aurimaz ir Šventojo patarimus, kaip tai daroma. O dabar tai, ką parašėte, yra tragiška, neįdomu, suregzta iš seniai naudojamų klišių. Jei neklystų, tie numirėliai dar rusų kinematografijoje antro pasaulinio karo metu rodomi buvo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą