Priesaika

Ji žinojo mano vardą.
Įėjusi uždariau po savęs duris.
Ji prisislinko prie mano veido,
melsvom akim skalavo mano įkaitintą odą,
nykščiu, smilium ir didžiuoju
slydo mano žandikauliais ir skruostais žemyn
glostė smakrą, kaklą, kaktą...
Jos pirštai kilogramais pūkų apklojo mano veidą.
Nepamenu, kada pasakutinį kartą buvau liesta tokiu kruopščiu būdu.

Ji palietė tarpą tarp mano akių.
Paklausė, ar čia irgi beria.
Mano dermatologė ieškojo diagnozės.
Nuoširdžiai norėjo man padėti.
Davė kremų mėginėlių – tepti ryte ir vakare.
Galvoj tik ūžė:
Aš tepsiu, aš pažadu, aš tepsiu!
Aš padarysiu viską ką jūs man liepsit tame kabinete.
Matyt, iš akių perskaitė, nes nusišypsojo
tą rytą gražiausia šypsena visame mieste.

Užrašė savo emailą. 
Rekomendavo užeiti pas ją po mėnesio. Ir būti atsargiai vasarą.
Išeidama aš padėkojau.
Tą rytą mane kamavęs ūmus
moteriškų rankų ir rūpestingo žvilgsnio
trūkumas nuslūgo.