diena vėl prasidės tokia, kaip vakar
O gal geresnė – to kasdien tikies
kad sužaliuos žiemos pakąstos nuogos šakos
be gailesčio netekę praeities.
sprogs pumpurai pilni gyvybės,
pajuodę šakos vėl paukščius sukvies
---pavydžiu medžiui atgimties lengvumo
kaskart pavasariais
tarsi žiemos nebuvo
lyg jo negairino pasiutę vėtros
draskę lig šerdies
aš kaip tas medis laukiu šilto vėjo
kad prie liemens priglustų be piktos minties
jis neužtruks, praoš nubundančia alėja
lengvai pašiauš šakas
juk jau pavasarėja
dangūs vis giedrės
-----------
---tu tarsi atšiauri žiema
nuo tavo speigo regis amžiams žuvus
nuoga prieš gėlą tekartoju -
aš tik „buvus''
... lediniais pirštais šaltis sielą lies
-----------
kaip maudžia ten, kur svajos gimė drąsios
kur juoda tartum po nuožmios ugnies
----- kodėl aš neturiu stiprybės žalio medžio?..
nei širdį saugančios kietos žievės?..