Viskas ne taip

atrodo viskas po senovei
dangus tas pats
tiktai užgęsta žvaigždės
vis ankščiau
o vėjas
panašios spalvos
kuris tą naktį šėlo
ir plėšė nešė
debesis žodžius
dabar jis glaudžiasi prie šono
tarsi amžių lauktas
tie patys paukščiai
medžiuose sutūpę klauso
varpo dūžių aido
kol neuždažė
dar naktis dienos
ir juodvarniai
nevirtę broliais laukia
klajojančios sesers
atrodo viskas po senovei
taip paprasta
taip gera
taip ramu
bet jau seniai
lietus nuplovė
ir liko
vėjo išsūpuota
gelianti tyla