Kuo daugiau tavęs telpa
mano istorijose –
tuo labiau
noris
tylėti
kuo ilgiau nerašau –
tuo skaudžia plaka
rimbais
kraują varinėjantis
organas
viduje,
primena,
kad ne to susirinkom,
kai dar nežinojau
savo vardo
tada –
buvo trylikta
ir plakė ne rimbais –
kumščiais
mušėsi
į rudens atlapus,
verksmas leidos
būgneliais
ausų
laidais
pasiekė
mylinčius.
Dar niekas
tada
nežinojo
istorijos
šios,
kad taps dalimi,
nors kraują varinėjantis organas
visada plaka stipriau,
kai dalininkai
šalia –
Ak,
gal
reikėjo
nutylėti.