.... susikuriu ligą

savo kūno dėžėj
gulėdami žiūrim
kaip sninga
kai niekas nemato
sudužusio veidrodžio
šukėse kiekvienas
prabėgęs gyvenimas
maivos vis kviesdamas
mus tokius kokie
buvome
....

per dienas neiškišu
nosies į lauką
vienas visur ir net čia
savo rašytose raidėse
tūnau
kaip pelėda dienom
prisimerkęs į šviesą
žiūrėt negalėdamas
ūkiu

....
savo kūno dėžėj
po veną kas dieną ištraukiu
taip siūlės po truputį yra
šešėlis net ir tas 
baltume lovos skandinas
aš nusiplėšiu tylą kitų
kai noriu jog mane apkalbėtų
pats susikuriu ligą
kad pasveikti
nuo baimių
galėčiau