Gynėve, upe tu plati, gili,
Paskęsti tavo akyse gali!
Čia tu kaip laumė Ragana keri,
Vingiuoji krašto vidury!
O upių upe, neskubėk!
Po sunkaus triūso pailsėk.
Sukaitusį nuplauki veidą,
Ištroškusią pagirdyk gaidą.
Tu ašarom mus apšlakstyk,
Savom, o ne žmonių akim,
Malda nustebinki gailia,
Tebūnie Dievo čia valia!
Te sielvartas, gėla ir baimė,
Čia virsta mūsų meilės laime,
Žaliom pakrantėm vėjs lai dzaukia,
Jaukion gamton sugrįžti šaukia!
Tai ką tuo noriu pasakyt?
Čia noriu susitikt tave, mergyt!