Nutikimai lianom vyniojasi
apie kojas, krūtinę, rankas.
Bet kai klausia bičiulis:,, kaip klojasi? „,
atsargiai atsakau:,, ne kažkas“.
Kas gi mėgsta tokius, kurie skundžiasi?
Ir kur giriasi, mėgsta juos kas?
Jei dalintis planais susigundysi,
juos likimas į žemę užkas.
Iš tiesų, kai paklausia:,, kaip sekasi? „,
nieks nelaukia atsakymo. Ne.
Būna - boba plepi ir patrakusi
tik į neviltį varo mane.
Atsakyk, kad gerai - tiek to pokalbio.
Klausi kito- atsako tą pat.
Gal tik linksmo, pamokančio nuotykio
nenuslėpk ir papasakok, bet
savo trūkumų stenkis nerodyti.
(Jeigu rodai - tiktai artimiems).
Kartais dėmesiai būna apnuodyti, -
rodai silpnąją vietą tu jiems.
Na, o šiaip... noriai patarinėjančių
neklausyk. Ir manim netikėk.
Tik keliu savo pramintu ėjusių
patirtis duoda vaisių šiek tiek.