klausydavausi

ji klausydavosi
ką sakau
o aš klausydavausi
jos
net jei ji nieko
nesakydavo

popierinėmis gervėmis
išpuošiau namus

pasirašiau ant sienos
datas kurias švenčia
valstybė
iki ją sutinkant
man tai buvo
tiek pat įdomu
kaip vapsvai
numirti įgėlus

suvokiau
iš mūsų abiejų
tai aš esu bitė
ji mano virkštelė
su išorinio pasaulio
detalumu

iki ją sutinkant
viskas buvo vientisa
it nesibaigiantis tiltas
kuris pradeda irti
vos jį palietus

su ja pradėjau įžvelgti
prasmę smulkmėje

nes vaikystėje žvejojant
masindavo tik didelis laimikis
o dabar net mažiausias
išties yra didis

kai sėdėsiu savo supamojoje
ji prisėlins man prie kojų
kaip pasislenka jūra
vien tam kad nuplautų smėlį
tik tam kad smėlis ir vėl
prisiglaustų

ji yra mano ratilai
nes po akmeniu rado
besiplakantį aitvarą
tada pasakė:
po 51 valandos praleistos
kartu tapau nuo tavęs
priklausoma

aš taip pat

buvau pamiršęs
jog vis dar sugebu
rasti tai ko man
ištikrųjų reikia

o reikia viisų
galimų DABAR
ir visų susikūrusių MES

akyse plagijuojame dangų
tik tam kad prasprūstume
į kito galvojimus
kur nėra atskirumų
kur viskas apibudindama
laiškais kuriuos
perskaitysim prieš juos
parašant
net jei niekada
neberašysime