Marija Magdalena. Atgaila

Kamino suodžiais užmaskavau
Ištepiau iki kaklo.
Švari atmintis
Skyla į trisdešimt aštuonis
Dryžius.
Tigro nugara išsiriečia
Šokteli aukštyn padykę
Kuria džiunglių įstatymus,
Juodvarniais lakstančius.

Nukritusias plunksnas kasau,
Širdį vis vien gailestis,
apmaudas graužia.

Žvirbleli mažas stebuklėli,
Broleli margas paukštužėli,
Ar tau nešalta
Ant sniegų strikinėti?
Ir sėklikes visokias
Į skilvį lesinėti?

Ar tavo plunksnosna,
Paukšteli, vėjas nelakioja?
Kuomet kožnam po kiaura
Skranda pusnis sunešioja.

Ar tavo gryčia šiltai prikūrenta
Irgi srėbals ant skobnių garuoja
Savo kvapu razbaininkus
Nuog darbų vilioja

Irgi tavo vaikai - paiki žvirbluičiai
plikom šikinėm kaip antai būruičiai
Ant laukų neblūdinėja.

Ar tau pažinti mūs valna mūkelę
Kai tau - sparneliai, o mums - žagrelė?