Bijau

Negaliu nukeliaut i rytojų
Netikėdamas vakar maniau
O su rytdiena šiandien kovoju
Ir beprotiškai likti bijau
Tarp dienų pasimetęs sustojau
Mano naktys pavirto sapnais
Nežinau kas atklydęs po to jau
Į mane mano žodžiais ateis
Nežinojimo melas tik aidas
Pribauginęs mane lyg soties
Per arti prie manęs prisiglaudęs
Pro šešėlius į tamsą žiūrės