sugrįžimas

šalia tavęs taip kerinčiai gaivu,
vos vos jazminais kvepia liaunos rankos,
šilkinė oda švyti sidabru
neklusnios juodos garbanos
pečiais gyvatėm rangos

arti tavęs savęs aš netenku
ir mintys visos tampa ryškiai blankios
nebylūs žodžiai virsta kamuoliu sprangiu,
kai tavo akyse matau atsiveriantį dangų

priimk mane vėl ten, kur visada randu
pasaulio sumaišty ramybės krantą
stovėsiu tvirtu molu tarp tavų bangų
nebodamas – audringa jūra skaudžiai kerta –

už tai, kad taip ilgai nesupratau,
kad ilgesingai maudžia seną randą
dėkoju, kad akių nenusukai –
ir iš dangaus viltis žvaigždėmis krenta, krenta...
-----------------------
tavy kaip balzganas šešėlis ištirpstu...
surink mane lašais, taurėn suberki,
išgerk mane -– ir virsiu aš tirštu krauju –
tada galėsiu amžinai tavy gyventi