Ramybe Viltis Kova Visata Begalybe

tyla užgesnino
monotoniškai tiksintį
laikrodį
ir nuo šiol kasdien
ramiai užmingu
be tavęs
be visų
ir be nieko

ramybė tai pojutis
vaiko
kai niekur nereikia
skubėt
tik tas dirbtinis
kirbėjimas suaugti
atima paskutinią
viltį ištikrųjų
pažinti tą gilumą

vis nesibaigia kova
prieš visus net
ir prieš tuos
kurie jau pavargę kovot
sustojam akimirkai
pasiklausyti lietaus beldimo
į žibintų šviesas
nutepliotas ant grindinio


vis kužda po žodį
mana visata iš prabėgusio
laiko tarpeklių
ir rožė kurią šiandien
dovanojau ne mano
tai tik likęs likutis iš
senai susapnuotos istorijos

visa begalybė susitelkia
milemetro atstume
kai stumemės link
nusibrėžto tikslo
tik kas vėliau
nes dar truputis

ir viskas

užsisiuva

tiek akys

tiek tavo

mąstysena