Aidas

Dilin – dilin, dilin – dilin,
Garsai tie lekia man širdin –
Varpelis kviečia eiti klasėn,
Tenai aš savo mokytoją rasiu.

Klumpu, alpstu... širdie, nestoki!
Jaučiuosi vėlei kaip pirmokas.
Nedrąsiai praveriu duris,
Nušvinta klasės kambarys,

Tai mokytoja saule šviečia,
Mane ir klasiokus ji kviečia:
„Įeikit, sėskite suoluosna –
Jus žiniomis apduosiu dosniai.

Išmokysiu gyvent teisingai,
Pirmiausia – elgtis sąžiningai,
Po to skaityt, rašyt, skaičiuoti,
Bėdoj rankas draugam paduoti,

Mylėti mamą, tėtį ir Tėvynę,
Nes jūs visi čia esat gimę,
Ir garbint Dievą, jei tiki, -
Dabar kol kas tariu: „Iki! “

Apsidairau apstulbęs klasėj:
Draugų ir mokytojos anei dvasios –
Tik kas tai buvo per sapnis:
Ar mokinys buvau išvis?

Tiktai varpelis klausia aidu:
“Dėl ko mokyklą tu apleidai? ”
Neduos ramybės man šita mintis
Lig tolei, kol ištiks mirtis...