Štrichai liepai

Jei tai gera
Kaip liepos lietus
Jei tai saldu
Kaip bičių medus
Jei širdis
Dūzgia kaip avilys
Tai tikrai yra meilė
Kai bučinys
Nedegina
O gydo
Kai eilės
Prieš naktį
Palieka sapne
Lig ryto
Jei artimo žodžiai
Skrodžia sielą
Ir tau atrodo
Kad visi kelrodžiai
Staiga rodo
Kažką užslėptą
Seniai neragautą
Ir miela
Kai vaiskus
Vasaros dangus
Prašo palikti visus
Kas rūpinasi
Kas žiemą yra brolis
Kai jūros tolis
Neatrodo
Toks paprastas
Ir banalus
Tik naujai atrastas
Ir kažkaip
Svajingai mąslus
Kai jauti šokio judesy
Kažką panašaus
Kad išnyksta viskas
Kas ne iš dangaus
Kai supranti
Kad arti
Kurią nesinori
Paleisti
Tik jausti
Jos kūno šilumą
O vakaras toks
Ilgas ir nesuvokiamas
Kaip upės suteka
Į vietą iš kur prasidėjo
Eime karštą
Liepos naktį
Rasti skliauto
Aukštį
Pasinerti į bangas
Pabraidyt po lankas
Sunėrę kartu rankas
Kai vyturys
Perskrodžia
Ryto tylą
Ir rasa
Pabyra ant plaukų
Ir meilei nereikia
Kvailų aukų
Tik žodžių tyrų
Aš visad su
Tavim kartu