Pokalbis vėjuje

Vaikinas.: -Vėjas nupučia žodžius
Ilgesingus ir baugščius,
Jis neleidžia pasakyt,
Kaip tu man rūpi, mergyt!

Mergina.: -Vėjas nupučia žodžius
Ir gėdingus, ir skaisčius,
Širdį kausto neviltis –
Negi rūpi tik lytis?!

V.: -Vėjas nupučia žodžius
Nepermatomus, gūdžius,
Gal netyčia pasakei:
„Vyrai... - jie visi kvailiai“?

M.: -Vėjas nupučia žodžius
Ir kuklius, ir išdidžius,
Negi tu nesupranti,
Dedas kas manoj širdy?

V.: -Vėjas nupučia žodžius
Sielvartingus bei džiugius,
Jau nebegirdžiu visai,
Ką tu tyliai man sakai...

M.: -Vėjas nupučia žodžius
Ir juokingus, ir tuščius,
Mintyje tiktai tiesa:
„Myliu siela aš visa! “

V.: -Vėjas nupučia žodžius
Tiek bereikšmius, tiek gražius,
Bet jis šitų nenupūs:
„Lai tarp mūsų meilė bus! “


M.: -Vėjas nupučia žodžius
Tik bereikšmius, negražius,

Bet jis šitų nenupūs:
„Lai tarp mūsų meilė bus! “


Abu: -Bet jis šitų nenupūs:
„Lai tarp mūsų meilė bus! “