Oj, aš tai manau, kad kūryba tuo ir stebuklinga, kad čia gali kurti kitus personažus, persikūnyti, viskà pakeisti, sumaišyti, apversti, daryti, kas šauna į galvá:) Man taip daug įdomiau. Aš pati nustebau, kad čia vyriška giminė atsirado, bet juk taip labai dinamiška! Man ir pačiai būna netikėta:)
Aš nemanau, kad visiems turiu viską aiškinti pažodžiui:)
"tu eik į mane,
net tamsoj
užrištom akimis –"
"Per žingsnį, per upę
jaučiu švelnų kvapą kasų,
nors stoviu čia vienas –
lig pat paryčių. "
Man dar smagiau atrodo, kad kiekvienas, kaip nori - taip interpretuoja. :) Ir nemanau, kad žmogaus kūrybą įmanoma vertinti kažkokiais balais, kas rasyk.lt daroma. Ne dėl to čia dedu eilėraščius. ;)
O jeigu jie niekad nesusitiko, nes juos skiria upė ir ji užrištom akim kitam krante, ji turi perbristi upę nematydama ir atsidurti ten, kur jos laukia su duona ir druska.
Šiandiena aš greičiausiai su pliuso ženklu, nes šio eilėraščio minusai traukia. Kičas? Duonriekis peilis aišku daug kur paminėtas ir ne vieną kartą panaudotas, kaip praėjusių dienų, gimtinės vaizdinys. Bet aš pirmą kartą susiduriu, kad už jo matyti namai. Vaizdinga eilutė, leidžianti fantazuoti apie jaukų kambarį, kur prie stalo susėdusi šeimyna ir kažkas iš namiškių pjausto kasdienį maistą. Ši vieta patiko, kadangi leido išdykauti mintimis. Plaukai iki kojų. Vaikystės prisiminimai, kai jaunutė mama šukuodavo savo krentančius plaukus ir vis dar buvo įsimylėjusi į tėtį. Užskaitau. Scena prie upės vaizdingai įsiterpia ir natūraliai tampa pasakojimo tąsa. Tačiau man tai ne dviejų jaunuolių pasimatymas. Eilėraščio pradžia su namų scena vis tik leidžia skaitytojui pasirinkti herojų amžių, spėlioti vedę ar nevedę jie. Šioks toks trūkumas, kuris man tokiu nebuvo. Su druska ir duona prie namų - taip pat daugelio autorių naudotas vaizdinys. Todėl aš jį mintyse pakeičiau: jaunas vyras laukia savo jaunos žmonos. Tiesiog susitaikymas. Tokios galimybės fantazuoti kitur neturėjau, todėl patiko, kad kičinę sceną galiu pakeisti į mažiau tikėtiną ir sutinkamą kūriniuose. Apibendrinant - tai šiek tiek neišbaigtas eilėraštis, kuris skaitytojui leidžia plačiai panaudoti savo vaizduotę. Šiuo atveju tai teigiama savybė. 4.