Kokia
Drumsta naktis virš lauko
Tyvuliuoja
Rugiagėlių voratinklius tamsa išardo
Mažais pirštais dėlioja rasą
Kol laumžirgiai gena debesis
Link horizonto
Dramblių bandos lėtai slenka
Atsigerti vandens
Aušrai suriaumojus
Basa stovėjau priešais
Kol akys įrėmino visas
Strazdanas ant peties
Randelį virš kelio
Mušant lietui į langą sekundes tuščias
Nužeri nejaukią tylą nuo blakstienų
Apnuogintas gatvių šviesos
Šešėlis žaidžia
Su rankom.
Nekvėpuoju
Rytas sugavo išgalvotą artumą.
Stoviu priešais basa
Ir šiek tiek nebyli.
Šviesmečius audžia
Tarp mūsų
Paukščių takas išraižo
mintis
Kad skaudėtų mažiau nei reikėtų
Jei galėčiau pagilinčiau prarają
Aguonų žiedais ištrinčiau takus
Jei nėra kur sugrįžti
Nereikia laukt
Ilgėtis
Stoviu basa priešais
Pašiurpsta oda
Kai aplink dūžta kažkas
Gal net aš.