Nujautimai. Lietaus

gal bus lietaus jau kregždės žemę raiko
ir braukia savo papilvėm žoles
atplūsta gūsis gyvuliško tvaiko
ir viskas lekia pro akis žalias

stulpai elektros pirmosios skaičiuotės
prie bėgių geležinkelio beržai
ir mes tarytum Judo pabučiuoti
dar apie mirtį žinantys mažai

galbūt iš to ką tėvas nutylėjo
gerklėj užstrigę kartūs sakiniai
gyvybės gūsis kvapas mauzoliejų
su jų lavonais miegančiais seniai

priglaudęs ausį vis klausaus prie žemės
kol pasigirsta keistas gaudesys
atrieda bėgiais vakaras aptemęs
į jį tuomet susėdame visi

ir noris galvą pagaliau padėti
ant tavo kelių ir užmigt giliai
pro mus praplauks rugių laukai žvaigždėti
šviesotamsa įmigę aviliai

dangus tamsus kaip rašalas pamėlęs
vis leidžias ant žolės rasa gailia
koks ten gyvenimas tiktai gyvenimėlis
su spindinčia mėnulio dalgele

gal bus lietaus kad kregždės žemę raiko
kad sąnarius taip suka bus lietaus
neskaičiavau naktų žvaigždžių nei laiko
kurį po smiltį aš supyliau tau