truputis cinamono
ant tavo skaudaus patyrimo
ranką duok
eisim su žolių seseria
įsikibę į žalius meldus
srūvančia upe
eisim
žemės šalčiu
nesiliesiu
tik žolynėlį
vis laikysiu rankoj
garuojančios upės papėdėje
nematysiu
o tu
neskęsi
meldus pačiupsi
rankos pažaliuos