Taip taip
Taip.
Visad sakiau, jog reikia ieškoti klausimų, o ne atsakymų.
Ir metas atėjęs kai nerandu.
Laikas praėjęs, kai labai pasikeičiau.
Ir vis lanko namus ironiškas liūdesys.
Ne todėl, jog gailėčiau seno pamesto,
Ar nerasto, neišlošto, nepažinto.
Ateina metas, kai lanko liūdesys,
Ir anas iš čia ir dabar.
Ir anas iš čia.
Taip, groja Chopin.
Durys užvertos,
Vakarinė saulė leidžiasi kitame kambarį.
O aš vis jaučiu, jog ne tuo keliu einu.
Manęs nėra. Jau gal gerą savaitę.
Rankos švarios ir nagai nukirpti.
It žmogus žmogui, tik anų matyti nenoriu.
Jau gerą savaitę
Kai negirdžiu muzikos.
Ir
Tikrai nežinau,
Ar dūmų kambarys visai nepasiims,
Ar neišeisiu į kraštą,
Ar neieškosiu Kleopo,
Ir raudonų jojo akių.
Nors visa tai ne apie tai.
Ir nėra atsakymo, nes nerandu tikro klausimo.
Ir nenoriu keistis, nes rodos, jog tiesiog toks esu.
O čia jau neišgelbėsi.
Ir gal jau atėjo metas, pagaliau tyliai padaryt išpažintį,
Ir paleisti pasaulį.
Paleist, lai neša, ten kur pučia.
Ir vis bus ramu.
Girdžių lyja. . .
Girdžiu l y j a. . .
Girdžiu.
L y j a.
O aš tiesiu negruntuota drobę. ir lai pasiima mane gyvu
211706152017