Kažkur pasauly durys sutrinksėjo,
Pasijutau esąs Visatos vidury, -
Tai Dievas į mane akimirkai įėjo
Ir užsidarė savo kambary.
O būta taip: atlikęs atgailą ėmiau Komuniją
Ir burna pajutau Jo nemirtingą kūną,
Taip su Dievu aš sudariau stipriausią uniją,
Lai toji unija palaiminta tebūna!
Tavęs maldauju: Viešpatie, suteik Ramybę,
Nenusidėsiu Tau! Ir dar prašau:
Pašalink geismą jaust didybę,
Nes man nuo to tiktai blogiau.
O! Jau jaučiu – ateina laikas,
Kai, Kristau, vėl mane mylėsi
Ir saugosi kaip mažą mažą vaiką, -
Aš kantriai nešiu savo kryžių bei tylėsiu.
Juk tik kantrybė ištvermę pagimdo,
O tai apvainikuoja aukščiausia išmintis.
Mes valgysim ir gersim iš to stebuklų indo,
Kuris tik teigiamas sužadina mintis.
Ir tęsis ši Palaima amžinybę,
Nes aš tikiu Tava visagalybe!
Aleksandrai, neklausykite mūsų. Linksminkitės ten, kur Jums geriau. Kūryba ne blynų kepimas: jei ne šiandiena, tai bus geriau rytoj. Tekstas gali būti pačiu paprasčiausiu, tačiau žavėti skaitytoją. Tereikia surasti tai, kas žavi ir Jūs, ir jūsų auditoriją. Prozą aš rašau labai keistu stiliumi, kuris daugeliui nepatinka. Tačiau aš nemanau, kad norėčiau ką nors keisti. Nekeiskite ir jūs, jei jums pačiam taip rašant yra gera sieloje. Tikiuosi, kad jūs labai nepykstate, kai mes šiek tiek burbame.
gerb. Aleksandrai, kad viską sušvelninčiau, turiu pasakyti, kad jūsų eilės mažiausiai per porą KartŲ yra atsilikę nuo šiuolaikinės minties, nors ir aš nebe jaunuolis. Viskas jau atrodo daugsyk girdėta, nežiūrint į jūsų nuoširdumą. Turiu pasiūlyma:pasiskelbkite žalia žolė lt, gal ten būsite ,,labiau savo vietoj'\"Svarbiausia - nenustokite rašęs. Sėkmės ir su pagarba. A.P.
Čia ne amen, čia "kajuk". Dievo meilė pasireiškia jo skiriamuose išbandymuose, bet ne tame, apie ką čia yra rašoma. Kadangi autorius prašė švelniau komentuoti, ką manau tiesiai nesakysiu, o atsakysiu trimis tanakomis:
Dundulis dunda
Dievas per galvą daužo
Kambario durys
Rūbo skverną privėrė
Atgailauti neleidžia.