Trumpiausias kelias Namo-185

2017 metų Užgavėnės įgavo antrą, -tikrą kvėpavimą.  Parlamentiniai klonai, apstraksieję Šatrijos kalną, šiek tiek priduso, bet buvo laimingi, -pristraksieję prie savo patronų, - naujai išrinktų parlamentarijų, nusilenkė ir išsivedė juos pašuokti kalno papėdėje valsą:
                                              Plaukia sau laivelis, piliakalnio link,
                                              Sėdi jauns bernelis, žvalgosi aplin...
              Tuokart Šturmanas Geležėlė su Samurajum Gipsiu sėdėjo po medžiu, -po senu kaštonu žvalgėsi, netikėtai prie jų, po ašutiniu gaubtu, priraišavo vienas tipas  ir užklausė: -Sėdit? -Liūdit? - Ar Užgavėnių vakaras nemielas, Šturmane? Akys susitiko, ir du broliai pažino Bocmaną Krauzeri. –Gyvas, brolau, -stipria visi trys apsikabino ir  prisėdo po kaštonu, stebėti šventę, -pažvelgia į kybantį ekraną -laukia Kanapinio ir Lašininio dvikovos.  Skaitytojus nebūtina varginti pasakoimais, tegul pažvelgia kartu į ekraną, ir prisimena viską kas vyko Jūrininkų ramovėje „Krantas“, per 2916 metų Jūros šventę. Operatoriai samoningai suderino šių metų Lašininio ir Kanapinio dvikovą su vaisdais iš ekrano.  Garbūs parlamentarijai, kartu su savo klonais, smagiai pašokę valsą, pagal Loretos ir Stanislovo komandą: -Šokantieji veda nešokančius, -  išblaškytiems, teko jieškoti sau partnerius tarp atvykusių į šventę savų tautiečių- lietuvių ir užsienio  svečių. Jų netrūko, todėl vyko viskas labai sklandžiai.  Naujai susiformavusios poros, atydžiai klausė Loretos ir Stanislovo įsakymus: -Pora už poros... -Nemunėlis banguoja... Siūlai, siūlai susivykit... -Grandinėlė... grandinėle nepavadinsi, -visa ilgiausia grandinė  nutįso, - suka ratus, tarp gestančių laužų.  Pritemus galėjo pastebėti kaip smailios arabų akys varstė gražuoles- geltonkases lietuvaites, aiškiai matėsi, o ir nugirsti kvietimus buvo galima: -Pršom, gražuolsė atvykti pas mus į Emiratus, Kuveitą, Egiptą. Neviena buvo sugundyta, -Kaip būtų malonu pajodinėti ant kupranugarių, -tarė Marija  Aušrinei... Kai užges  laužai, -liks tik vienas, -Didysis laužas, kuris, po Kanapinio ir Lašininio dvikovos, - suvienis visus 2017 metų Užgavėnių šventės dalyvius. Pagaliau, buvo paskelbta Lašininio ir kanapinio dvikova. Kova vyko apyligė, -pagaliau, Kanapinis gerai prisitaikęs, mostelėjo kule, -trenkė Lašininiui į pažandę, šis nuvirto ir trenkėsi viršūgalvių į žemės įšalą, -gul kap nebgyvs... Loreta su Stanislovu gerai jį apžiūrėjo, mostelėjo ranka: -Nebeatsikels... -Pavasaris ateis, -pritarė astrologas Naglis. –Suktiniiiiis... ir visos poros pasileido šokti dideliu ratu: -Bitu-te, pilko-ji, iš kur medų nešio-ji... -Ratelis sušuko Stanislovas... ir visi šoko aplink didijį Užgavėnių lauža: - Suk, suk, rateli, -Suk į vieną pusę, -Paskyk, mergelė, -Kada mano būsi. Šoko kol laužas užgęso, - liko šviest tik  didysis ekranas. Operatoriai, vadovaujami patyrusio ir daug mačiusio, ne tik už ekzotinių, vaišėmis užkrautų stalų vaišinantį Užkulnį, -šio kart, jis buvo subūręs gerą komanda ne tik iš Lietuvos, bet ir iš  užsienio elitinę žiniasklaidos komanda. Iš ekrano rodomi vaizdai bus paskelbti Facebuke ir visas Pasaulis sužnos ką nagrinėjo Šturmano Geležėlės sukviestas elitinių Letuvos ekspertų-Istorijos detektyvų Kongresas. Ekranas nušvito ir vaizdai iš Jūrininkų ramovės „Krantas“ sukaustė visų šventės dalyvių dėmesį. Lietuvos Generalinis štabas buvo pasiruošęs atverti akis Lietuvai ir Pasauliui, Kibeno Peno imperijos, nutylėtus istorijos puslapius. Generolė Dalytė pakėlė ranką, ir pliaukštelėjo sprygtuką: -Operator, Andrėjau, -junk ekraną.
        Ramovė „Krantas“, po pirmos, Šturmano Geležėlės- Josifo Džiugašvilio ir Bocmano Krauzerio-Laurentijaus Berijos pokalbio dalies, -  ošė, - reikalavo pratęsimo.  Šturmanas-Jiosifas ir Bocmanas –Berija, padėjo pusiau nugertus alaus bokalus, atsistojo, nusilenkė publikai ir pratęsė spektaklį.
      Du kraugeriai, įrėmę, vienas į kitą, krauju žibančias akis, kalbėjosi. Pokalbis visus žiūrovus grąžino į tolimus, 1953 mtų pavasarį, kovo pradžią, praėjus trim metams, po pirmo jų rimto pokalbio, Josifo Visarionavičiaus kabinete. 
- -Tovariėč, Lavrentij, kak ty dumaėš, komu unaslėdavaty eto dėlo? / Laurentijau, kaip pats galvoji, kam palikti šitą reikalą? / Josifas, rankoje laikę storą segtuvą, pažymėta grifu „Sovėršenno sėkrėtno“/ Visiškai slaptai/  ir tęsė pokalbį. –Zdės, u mėnia v rukė, vsią naūka kak ovladėty vsėm Mirom... -Za mir, vo vsiom Mirė, Lavrėntij... / Čia yra visas mokslas, kaip užvaldyti pasaulį... -Už taiką visame Pasaulyje, Lavrentijau/.  Moj naslėdnik, užė dva goda bėgaėt gdė to po tundrė, pod Archangėlskom... -Kak dūmaėš, Lavrentij... -Jiemu i ponaslėduju Sovėtskuju deržavu.. / Mano įpedenis, jau dveji metai, bėgioja kažkur po tunda, prie Archangelsko. - Jam ir paliksiu valdyti Sovietinę valstybę... -Kaip galvoji, Laurentijau? / Trenkė aplankalą į stalą ir pakėlęs pusiau nugertą bokalą, Josifas-Geležėlė išgėrė iki dugno.  Laurentijus Berija-Krauzeris, pakėlė bokalą, -užsikosėjo, padėjęs bokalą ant stalo, atsistojo. Patūpinėjęs, pažvelgė, krauju srūvančiom akim į Josifą-Geležėlę, ir sustingęs prisitaikė... staigiu posukių, žaibiškai  iškėlęs kojos, smuiko futliaro protezu, - kaip su kule, trenkė Kibenui Penui-Josifui-šturmonui Geležėlei į pažandę, ir štai, vienas iš nuožmiausių XX amžiaus kraugerių, krito aukštėlnikas, ir guli, -pasigirdo duslus kaukštelėimas į marmurines grindis, - iš ausų ėmė varvėti geltonai- raudonas krešulys. Lavrentijus-Krauzeris pasilenkęs, pajudino išnarintą  Kibeno Peno-Josifo žandikaulį, patraukęs už smakro;- Vot tėbė naslėdnik, Koba/ Štai tau įpėdinis, Koba/, žandikaulis kaukštelėjo, -atstatė į vietą. Laurentijus- Krauzeris,  pagriebė nuo stalo storą, - mokslinio darbo aplankalą, ir, kaip šešėlis, slaptai, tik jam žinomais koncelerjos labirintais, pasišalino iš kabineto.
-     Žiūrovai ramovėje „Krantas“ viską stebėjo tylėdami, - apmirę. Skubiai buvo iškviesti daktarai ir gelbėtojai. Josifą Staliną-Šturmaną Geležėlę skubiai teko reanimuoti.  Daktaras Arvydas su savo  komanda, skubiai išgabeno jį  į ramovės požemius. Kartu su juo nusileido ir Lavrentijus Berija-Bocmanas Krauzeris.  Neužilgo visi sugrįžo, Bocmanas ir Šturmanas ėjo apsikabinę ir visiems šypsuojosi. Kosminio-siprybės gėrimo „Patrova-70“ šlakelis, atgaivino Šturmaną Geležėlę. Bocmanas Krauzeris  laikė rankoje stora aplankalą su grifu „Visiškai  slaptai“. Ekspertams-Istorijos detektyvams liko tik paviešinti turinį.  Tai įvyks netrukus, -kitame seance, po reklamos. Ramovė „Krantas“ ir Šatrijos kalnas džiųgavo:
-            
-                                     Žemėj Lietuvoooos, - Ąžuolai žaliuos,
-                                       Ąžuolai žaliuos, -Žemėj Lietuvooos...