Kaip širdies dūžių skalė
Vidury aikštės įsispyręs
Pakeliu vieną ranką
Paukščių siūlės išyra
Pakeliu kitą susisiuva
Pasilenkiu debesys
Baloje vos per sprindį
Nuo manojo lūžio taško
Sumirksiu naktimi
Pasiverčia rytas
Akimirkai
Išsitiesiu ir dviem
Pirštais įsmeigiu
Mažytį laivelį
Tik tam kad mintim
Nusiirčiau iki namo
Kur laukdavau jos
Ji išėjo paliksi vieną
Ir aikštę ir mano
Tais metais
Pasimetusią
Paletę rudenio
Vėjuose