Užvesti širdį sielą velenu
Kas mane veda kur mane veda
Lyg už kablio būčiau pakabintas
Ir tempemas arklių per jau drėgstančią žemę
Automatizmas airvedos
Vėl bėdos ir duobės duobėtos
Be dugno be lubų be sienų
Vienas fetišistinis ginklas
Virš visko praplaukia
Stovi su kauke
Be geležies nebus
Darkveideriškų kiaulių
Nors ir be klano
Pedofilų negali būti
Nuogaliu būti
Kur visi apsirengią
Jie paranojiškai bijo
Kaip avys vilkų
Vilkikų vairuotojų vaikų
Nes jie daug keliauja
Ereliai ereliauja
Bet jie ne
Niekad nepamiršta pragaro
Kuris šaukia iš mamos
Nes tik ji sekmadienį
Pas kleboną eina
Nes tik ji tiki
Tyki tyli
Moteris
Virsta kartais angelu.
Kai jau sielos širdis
Ir širdies siela užvesta
Įjungta lemputė prote
Bet ji nevisprotė
Nedavė tam
Tam davė
Kuriam nereikėjo
Ant stalo buteliai
Tuštėjo
Sodybos
Taipogi nepilnėjo
Visi kraustėsi iš proto
Į kitą protą
Į materiją
Į materiją
Materija
materija