Keista pasakėlė

Katiniukas ir šuniukas
kieme ant sūpynių supės
leidosi žemyn voriukas
sprando ko nenusisuko
nes staiga pakilo vėjas
pienių vaikiukus pasėjęs
sodne dar supurtė griūšią
džiaugsmo įpūtė į dūšią
visiškam beplaukiui dėdei
kurs po griūšia atsisėdęs
dėdė šoko kaip įgeltas
prisimynęs ilgą paltą
griuvo į žolyčių mišką
ir tenai prispaudė kiškį
ir tas šoko, kaip įgeltas
net neprisimynęs palto
lyg akis išdegęs lėkė
ir užkliudė pupų rėtį
pupos žemėn išbyrėjo
vištos su gaidžiu atėjo
ėmė pupom smaguriauti
ir tarpusavy kariauti
šeiminykė tai išgirdo
ir nesvietiškai įširdo
už skvernų giedorių griebė
kai pro šalį ėjo briedis
tas pašiurpo nuo vaizdų
griebė bobą ant ragų
švystelėjo ją ant stogo
boba tarsi bomba sprogo
garsas buvo toks klaikus
kad prižadino vaikus
tie per langus galvas kišo
dairėsi aplink sumišę
o čia puolė lyt lietus
per pačius žmonių pietus
ir staiga, kad ėmė pliaupti
netgi šunys ėmė kaukti
o va varlės uždainavo
tik gražiai joms nesigavo
ir sunervino taip ūdrą
kur sykiu gyveno kūdroj
ji riebiausią varlę griebė
čia vėl... atsirado briedis
ūdra bobos smerčių matė
varlę vieton greit pastatė
tvarkdarys miškan nurūko
kur vaikai jo ir anūkai
jam iš paskui paikas kiškis
irgi nuskuodė į mišką

žiūri šuo į katiniuką
tas į pieną įsisukęs
tiesiai iš puodynės laka
ir pargriauna ją ant tako
o pro šalį gaspadorius
tuo metu risnojo oriai
jam nuo viso vaizdo šito
pypkė iš burnos iškrito
šuo, pamatęs draugo bėdą
griebė pypkę ir į pėdas
skuodė greitomis tvartą
ir užkliudė ilgą kartį
dėdė vijos Sargį perti
ir pakliuvo po ta kartim
gavo gumbą ant kaktos
ir mėlynę ant mašnos
iš visos gerklės sukliko
kai pro šalį bėgo Mikas
anūkėlis dėdę griebė
ir... į kelnes prisitriedė
pasirodo, sunkus dėdė
tai kažkas pasiūlė kėdę
ir rūgščios beržų sulos
jam užpylė ant galvos
gaspadorius springti ėmė
taip matyt likimas lėmė
kad čia pat negyvas griuvo
vidury dienos gražumo

bet juk tai tik paskėlė
tarsi aukso pasagėlė
nei taip buvo, nei taip ką
viso gero, pabaiga.