spalvota

Ar galit padalint per pusę dangų?

Kad vienoj pusėj šviestų saulė,
pažerdama vaiskiausių spindulių,
nušviesdama gražiausia, ką turiu.
Kitoj mėnulis blyškus karaliautų
lyg iš pasalų
pridengęs, ką paslėpti noriu
nuo verdančia pagieža degančių akių

Tu man sakei – nebūna taip,
ne taip pasaulis surėdytas!
VIenas dangus tėra,
vieninga visuma, nedaloma lyg monolitas
ir tu norėjai, kad aš būčiau tik tokia –
vienoda, patogi,
lyg iš vienos spalvos atsargiai nutapyta.

O aš spalvota!,
ir kaip kintantis dangus, 
tai gundančiai giedra, tai rūsčiai ūkanota
Vienu metu ir geliančiai kaitri,
gaivinančiai vėsi lyg pabučiuota gruodo
------------------------------
Audringa aš lyg žaibo perskeltas dangus
many spalvom jausmų tiek užkoduota.
Ir niekada kitaip nebus
mes moterys –
iš tūkstančio dalių mozaikos sudėliotos.